vėjapūta

vė́japūta sf. (1) DŽ, NdŽ, vėjãputa (1) KŽ; E, Rtr 1. vėjo supustyta kalvutė: Tose vė́japūtose nesėsi nė nepjausi! KzR. 2. vėjo užpučiama vieta: Arklį pastatei ant vė́japūtos – paškadis Prng. Kur tu kumelę pririšei in vė́japūtos?! Prng. ║ vieta, kur pučiama: Stuba didelė, šalta, vė́japūta Bgt. 3. vėjaraupiai: Čia ne rauplės, tik kokia vė́japūta ar vėjarauplės Plv. 4. vėjarodis: Vėjapūtos gaidys Ser. ^ Jis gražus kaip vėjapūta – gaidys rš. 5. scom. vėjavaikis: Tie vaikai toki vė́japūtos Gs. Nebūk toks vėjãputa Žlb.